Visa tai ateina, tamsiais šešėliais palėpėj.

Namai, kuriuos palikau prieš daugybę laiko, nutilusi jų vienatvė. Šilta kava, geriama labai ilgai. Lovoj verčiami knygos puslapiai. Kaip visada, grįžimas namo sutapo su vasaros pabaiga. Dabar beliko galvoti apie nukritusius obuolius sode už namo, eilėraščius, kurių beveik neatsimenu, seniai pamirštus pyragų receptus. Ir apie visas tas akis, mylimas mylimas akis, kurios dar vakar žiūrėjo į mane, kol nuvažiavo.

ilgesio pilnas raudonas tavo dangus, kanarėle - - 

galiu mylėti artėjantį laiką kaip visiškai naują, galiu vakarais išgerti litrą arbatos su cukrumi. bet. baigėsi vasara, ir dabar tos akys bus toli toli, kažkur už geležinkelio ir miškų.